Kuo man padėjo vidinis matymas

Kai man buvo dvidešimt treji, dirbau materialiai atsakingu visuomeninio maitinimo įstaigose (kitaip valgyklų vedėju). Turėjau nemažai atsakomybių. Viena jų – maisto produktų atsivežimas iš sandėlių. Tekdavo dviese su vairuotoju į autotransportą pasikrauti didelius kruopų maišus, iki penkiasdešimties kilogramų svorio bidonus ir dėžes su šaldytais maisto produktais. Būdavo nelengva, bet smagu, kad galiu pakelti nemažą svorį ir būti lygus su už mane aukštesniais ir drūtesniais vyrais.

Ir vieną dieną per nugarą kirto skausmas. Negalėjau nei pasilenkti, nei atsitūpti, nekalbant apie sunkesnio daikto pakėlimą. Po apsilankymo pas gydytojus gauta ligos diagnozė nuteikė labai nesmagiai – radikulitas visam likusiam gyvenimui. Kai paklausiau, kodėl taip man atsitiko, gavau „suprantamą“ atsakymą – turbūt perpūtė skersvėjis.

Tuomet neuždavinėjau sau klausimų – kaip mane kiaurai gali perpūsti vėjas, koks vėjas yra tiesvėjis (jeigu yra skersvėjis) ir kokiu būdu vėjas gali įpūsti žmogui ligą…

Kaip ir visi, pasitikėjau gydytojais. Beveik trisdešimt metų. Buvo išbandyta daugelis priemonių – elektroterapija, masažai, mankštos, tepalai, įvairūs juosmens diržai, tabletės ir ampulės. Skausmas praeidavo mėnesiui, kartais dviems. Po to vėl tas pats. Buvo siūloma operacija, bet kažkas manyje tam priešinosi. Ir ne be reikalo.

Tuoj bus aštuoni metai, kai tas „nepagydomas“ skausmas liko tik prisiminimuose.

Dabar nepamenu, kas mane atvedė pas Roką Jarašių. Bet tai, kas su manim atsitiko po pirmos jo konsultacijos, nepamiršiu niekuomet. Tuomet jis darbavosi Druskininkuose. Nuo namų iki jo buvo trys valandos kelio. Tiek laiko važiuojant, nugarą visuomet surakindavo ir išlipti iš automobilio būdavo sunku. Bet tą dieną grįžus iš Druskininkų aš lengvai išlipau iš automobilio, parėjau namo ir vėl atsisėdau ant kėdės, papasakoti žmonikei apie kelionę ir įspūdžius. Ir tik po geros valandos suvokiau, kad man neskauda nugaros, kad nebėra nugaroje „pagalio“, dėl kurio net ir pusvalandį būdavo sunku prasėdėti už vairo, nekeičiant sėdimos padėties.

Užteko vienos konsultacijos, kad „nepagydoma“ liga pasitrauktų. Vidinio matymo pagalba Rokas matė ir parodė man priežastis, dėl kurių trisdešimt metų kenčiau nugaros skausmus. Aš suvokiau ir priėmiau tai. Anuliavome netinkamas programas ir uždarėme mane veikusias negatyvias mano situacijas. Taip buvo pašalintos ligos priežastys.

Ir jau aštuoni metai, kaip aš žinau, kad joks vėjas žmonėms ligų neįpučia. Žinau, kad viskas, kas su mumis atsitinka, tai yra tik mūsų pačių atsakomybė. Kad kiekvienas esame atsakingas už tai, kas su mumis įvyksta. Ar tai bus nedidelė nesėkmė, ar kažkokia nelaimė, ar liga. Viso to priežastys yra mumyse. Ir tik vidinio matymo pagalba galima pamatyti tas priežastis. Ir pamatyti, kas reikalinga toms priežastims pašalinti, kad į gyvenimą sugrįžtų pusiausvyra.

Vidinis matymas tai ne kažkokia super galia, kurios padedamas žmogus daro stebuklus. Tai kiekvienam iš mūsų, Kūrėjo duotas pojūtis, kaip regėjimas, klausa, uoslė ir kiti.

Dabar vidinį matymą naudoju ne tik savo tobulėjimui, bet ir padedu žmonėms sklandžiai pakeisti darbą, atstatyti šeimyninius santykius ar išspręsti įvairius kitus nesklandumus. Šis šeštasis pojūtis dabar yra neatsiejama mano dalis, kurį naudoju kiekvieną dieną.

Ričardas